LAUKIANT ŠV. KALĖDŲ

Turbūt visi įsivaizduojame tobulą Kalėdų dieną. Atsikeliame džiaugsmingai nusiteikę, bėgame prie eglutės, išvyniojame gautas dovanas, pasipuošiame megztiniu su elniukais, gaminame skanėstus šventinei vakarienei, priimame svečius, sėdame prie balta staltiese užtiesto stalo, visi drauge klegame, švenčiame, džiūgaujame iki sutemų. Būtent tokias Kalėdas rodo televizija, pristato socialiniai tinklai, todėl tokių tobulų švenčių tikimės sulaukti ir mes.

Deja, ne visiems Kalėdos atneša šventinę nuotaiką, kai susirenka prie stalo visa šeima ir prisipildo širdis gerumo. Daugybė žmonių kasmet šventes sutinka vieni. Kai kurie iš mūsų sutinka šeimoje, tačiau jaučia artimųjų susvetimėjimą ir savo vienatvę. Pasitaiko, kad šventiniu laikotarpiu žmogus priverstas dirbti ar dėl geografinio atstumo lieka atskirtas nuo artimųjų ir turi pasitenkinti virtualiu ryšiu. Šventinį džiaugsmą gali pavogti ligos, finansiniai sunkumai, neįveikti pokyčiai. Galbūt kažkuriam dar nesugijo išsiskyrimo žaizdos, nepraėjo nusivylimas netekus darbo ar tiesiog užpuolė prasta nuotaika, kuri kamuoja ne vieną iš mūsų tamsiuoju metų laiku.

Mūsų galimybės ir norai gali skirtis nuo įsivaizduojamų tobulų švenčių. Turėdami išankstinį nusistatymą, kaip turi atrodyti smagios šventės, galime nerimauti, jei kas nors vyks ne taip. Vienišiai per Kalėdas jausis nejaukiai, introvertams per Naujuosius metus triukšmingi susibūrimai taps tikra kančia. Todėl pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kas per šventes mane iš tiesų galėtų pradžiuginti. Sekdami tradicijomis ir įpročiais, nepamirškime atsigręžti į save.

Vienišiems žmonėms šventės gali būti liūdnesnis metas, nes šventimas dažniausiai siejamas su bendryste. Jei nėra kitos galimybės ir tenka švęsti vieniems, svarbus būtų vidinis nusiteikimas.  Juk nuo mūsų priklauso, kaip pasirinksime matyti dalykus: galime dėl vienatvės jaustis liūdni, pykti ar kentėti, bet galime susikurti šventinę nuotaiką savo aplinkoje ir širdyje. Jei tik įmanoma, pasiruoškime, pasipuoškime ir švęskime, kad ir vieni (tiktų pagal galimybes pasiruošti skanaus maisto, pasivaikščioti, kur patinka ar kur būna daugiau žmonių, pasiklausyti patinkančios muzikos ir pan.).

Esame įtikėję, jog tikros Kalėdos yra tada, kai jas švenčiame kartu su šeima. Tačiau jei dėl tam tikrų priežasčių negalime aplankyti šeimos arba jaučiame emocinį nuotolį, tai nereiškia, jog negalime pajusti šventinės dvasios. Artumo ir bendrystės jausmą galime išgyventi sutikdami šventes su draugais. Taip pat galėtume pabandyti praleisti šventes prasmingai, suteikdami artumo jausmą tiems, kurie to stokoja (savanoriauti gyvūnų prieglaudoje ar senelių namuose, paskambinti senai matytam vienišam žmogui ir kt.). Būdami kartu, kurkime prasmingas ir suartinančias šventes. Jei jaučiame, kad pasiruošimas šventėms tampa finansine, fizine ar emocine kančia, gal verta kažko atsisakyti dėl mūsų pačių ramybės? Pačių ruošta gausi vakarienė tikrai nedžiugins, jei sėdėsime prie stalo nusiplūkę ir suirzę. Kalėdiniam laikotarpiui puikiai tinka „mažiau yra daugiau“ principas. Mažiau dovanų pirkimo ir pakavimo reikalų – daugiau laiko su šeima. Mažiau maisto ruošos – daugiau poilsio ir geresnė nuotaika. Mažiau išlaidų – pilnesnė piniginė ir rami galva. Tikėtina, kad sumažinę lūkesčių ir rūpesčių pajusime tikrą kalėdinę nuotaiką. Todėl nustumkime į šalį išankstinius nusistatymus ir savo Kalėdas atšvęskime taip, kaip mums atrodo geriausia.

Niekas mūsų negali priversti puošti eglutės ar karpyti popierinių snaigių. Bet žinome, kad apetitas atsiranda bevalgant. Taip būna ir su kalėdine nuotaika. Namuose atsiradus eglutei ar eglės šakai, darosi šiek tiek jaukiau. Ją papuošus, tampa dar jaukiau ir šventiškiau. Pakvipus mandarinams ar cinamonui atrodo, kad artėjančios šventės pradeda džiuginti. Žingsnis po žingsnio ir susikurti kalėdinę nuotaiką gali net tie, kurie nelaukia ar nenori švęsti Kalėdų. Šventinės dienos nuo paprastų skiriasi tik kitokiais maloniais ritualais, svarbiais kasdienybės ir gyvenimo etapų įprasminimui, pabuvimu kartu su artimaisiais, pajautimu, kokie vieni kitiems esame svarbūs. Kvapnios žvakės, minkšti užtiesalai, karšti gėrimai, raštuotos kojinės daugumai tampa žiemos švenčių atributais, kurie padeda išgyventi tamsų ir šaltą žiemos metą linksmiau, jaukiau ir džiugiau.

Linkime ramaus švenčių laukimo.

Informaciją parinko psichologė Violeta Sabanskienė